Velykis

Kiek Velykiui amžiaus – sunku pasakyti. Senolis. Spėjama, kad apie 14 metų. Nors senolis ne idealios sveikatos, bet vis dar nori pasivaikščioti, būti su žmogum, bendrauti.
Pavasarį stipriai negalavo - be aiškios priežasties, daug gulėjo, prastokai ėdė. Bet gavęs stiprinančių vitaminų kursą ir sulaukęs šiltos vasaros – tik ir laukia, kada bus išvestas prasimankštinti ir patyrinėti aplinką.

Nežinome šio šunelio istorijos. Nežinomq, kur augo, kur gyveno, kas jo buvę šeimininkai. Šunelis per Velykas atsirado nuošalioje sodyboje. Lyg iš niekur. Niekieno. Žmonės, pas kuriuos kieme jis atsidūrė, bandė ieškoti jo šeimininkų, vėliq - naujų namų. Deja. Jau net nebestebina, kad vyresnio amžiaus gyvūnas tampa niekieno. Visa laimė, kad atsirado gerų žmonių, kurie nenuvijo lauk tokio bėdulio, pamaitino, stengėsi padėti, ieškojo jo namų, ir galop kreipėsi į prieglaudą.

Šuneliu vadinti Velykį gal ir nelabai tinka. Jis gan didelis meškinas. Kažkuo primena vokičių-azijos aviganių mišrūną, bet apie tikrąjį jo kilmės kraują galime tik paspėlioti. Ne jaunuolis jau, tad kaip ir daugeliui vyresnių beglobių rasti namus jam be galo sunku.